Pradinio gaivinimo ir automatinio išorinio defibriliatoriaus svarba

Nelaimės ištiktam žmogui sunkią akimirką prireikia greitos ir tikslios pirmosios pagalbos. Pradinis gaivinimas yra pagrindinis žingsnis netekus sąmonės ir nustojus kvėpuoti, apimantis širdies masažą bei dirbtinį kvėpavimą. Šių veiksmų visuma padeda užtikrinti, kad deguonis patektų į kraują ir pasiektų gyvybiškai svarbius organus. Su gaivinimu neatsiejamai susijęs ir automatinis išorinis defibriliatorius (AID), skirtas širdies ritmui atkurti. Šiuolaikiniai AID, pavyzdžiui, ViVest PowerBeat P3 ar Cu Medical iPAD CU-SP1, sukurti taip, kad jais galėtų naudotis ir medicininio išsilavinimo neturintys žmonės. Aparatas balsu nurodo, ką daryti, pats išanalizuoja širdies ritmą ir elektros šoką leidžia suteikti tik tada, kai jo iš tikrųjų reikia.

AID viešose vietose ir pasirengimas veikti

Visuomeninėse erdvėse vis dažniau galima aptikti AID aparatų, tačiau jų galėtų būti dar daugiau. Laiku pritaikytas defibriliatorius kartu su pradiniu gaivinimu sudaro vientisą gyvybės gelbėjimo grandinę, kurios sėkmė priklauso nuo greito veikimo. Svarbu ne tik turėti įrangą, bet ir mokėti ja naudotis bei nepasimesti kritiniu momentu.

Pagrindiniai pagalbos teikimo principai

• Greitas reagavimas: gebėjimas nepasimesti kritinėje situacijoje ir neprarasti brangaus laiko.
• Tinkamas tempas: kokybiškas širdies masažas, išlaikant 100–120 paspaudimų per minutę dažnį (pagal ERC gaires), ir laiku atlikta defibriliacija palaiko kraujotaką iki medikų atvykimo.
• Prieinamumas: pradinį gaivinimą ir defibriliaciją gali atlikti bet kuris žmogus, tam nebūtina turėti specialaus medicininio išsilavinimo, o visuomenės švietimas padeda drąsiau imtis veiksmų.

Vaizdo įrašas: gaivinimas ir AED

Vaizdo įraše – trumpa ištrauka iš mūsų mokymų: kaip atverti kvėpavimo takus, daryti krūtinės paspaudimus ir naudoti AED.

Šaltiniai

Šis straipsnis parengtas remiantis Europos gaivinimo tarybos (ERC) gairėmis ir AID gamintojų informacija.